Naujos knygos

Visiems būna tokių dienų, kai norisi tiesiog laiką leisti su gera knyga rankose, taigi šiandien aprašysiu naujausias knygas, kurios (tikiuosi) patiks daugeliui skaitytojų:

 Zarr, Sara. Mergaitės istorija: romanas/ iš anglų kalbos vertė Simona Kaziukonytė. – Vilnius: Alma litera, 2012. – 192 p.

Kai buvau trylikos, tėvas užtiko mane su Tomiu Veberiu ant užpakalinės jo biuiko sėdynės. Prie senosios „Jūrininkų“ užeigos Montaroje. Antradienį, vienuoliktą valandą vakaro. Septyniolikmetis Tomis lyg ir buvo laikomas mano brolio Dareno draugu.

Aš nebuvau jo įsimylėjusi.

Net nežinau, ar jis apskritai man patiko.

Vos per vieną lemtingą akimirką paauglės Dajanos Lambert gyvenimas negrįžtamai pasikeičia. Jai tenka stoti į akistatą su niekaip nenutylančiais gandais ir lipinama šlykščios „mokyklos kekšės“ etikete. Nuo šiol Dajana trokšta vieno – pabėgti nuo praeities…

„Kiekvienas, kada nors suklydęs ir dėl to gailėjęsis, atras save šios knygos puslapiuose. „Mergaitės istorija“ yra grožinis kūrinys, bet jis perteikia skaudžią tiesą.“
/Rašytojas Andrew Auseon/

“Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas”

–       Mama, norėčiau turėti moterį, baltą kaip pienas  ir raudoną kaip kraujas.

–      Sūnau mano, ta, kuri balta, nėra raudona, o raudona nėra balta. Bet ieškok, gal rasi.

Tokia ištrauka iš Italo Calvino knygos „Italų pasakos“ prasideda Alessandro D‘Avenia romanas „Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas“. Nors dažnai sakau, kad „galiu skaityti viską“, net jei tas viskas yra paaugliams skirtas romanas, prisipažįstu, kad šią knygą norėjosi trenkti į sieną. Atrodė, kad vienintelis šio to vertas dalykas joje ir buvo ta Italo Calvino ištrauka.

„Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas“ – tai istorija apie šešiolikmetį Leo. Jis važinėja motoroleriu (Italijoje tai įprasta), nekenčia mokytojų (tai įprasta visame pasaulyje), tėvai jam atrodo tarsi atgyvenę dinozaurai – taip, Leo paveikslas yra gan klišinis. Tarsi pats knygos autorius net nesistengtų įsigilinti į kuriamo personažo vidų. Leo atrodo tuščias, atstumiantis, pernelyg susireikšminęs – tokie greičiausiai ir atrodo jo amžiaus vaikinai, kai nesistengiama jų pažinti artimiau.

–        Ko tu bijai?

Tuomet skambutis išgelbėjo mano mintis, staiga virtusias nebyliomis ir baltomis.

Kaip jau minėjau, knygos pradžia manęs visai nenudžiugino. Tas slydimas paviršiumi, lydimas gan skurdžios kalbos… Nieko gero. Gal kiek įdomesni pasirodo Leo samprotavimai apie spalvas – balta jam tai tuštuma, kurią žūtbūt reikia kuo nors užpildyti. Geriausia – raudona spalva. Gyvenimo, meilės, kraujo – Beatričės spalva.

O po to pabandžiau persiprogramuoti – pažiūrėti į ją jauno skaitytojo akimis. Taip, galbūt literatūrine prasme ši knyga nėra šedevras. Tačiau ji autentiška ir, jei tavo gyvenimas bent šiek tiek primena jos veikėjų gyvenimus, ji turi šansų patikti. Be to, šio to išmoko.

„Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas“ – tai šešiolikmečio vaikino kelias į brandą. Beatričė, jo slaptoji meilė, staiga suserga – balčiausia iš visų ligų, leukemija. Leo transformacija iš paprasto, nerūpestingo vaikino nėra lengva. Pirmą kartą pamatęs „savo“ Beatričę be jos raudonųjų plaukų, jis paprasčiausiai pabėga.

„Kažkas buvo pasakęs, kad prasti rašytojai kopijuoja, o geri – vagia“ rašo Alessandro D‘Avenia knygos pabaigoje, padėkos žodyje. Linkstu prie nuomonės, kad jis nėra itin geras rašytojas – arba rašytojas, pernelyg pataikaujantis savo neįgudusiems skaitytojams, tyčia suprimityvindamas tai, ką norėtų perteikti. Nors galbūt toks metodas suveikia – pradžioje, kai nelabai turi su kuo lyginti, verčiau rinktis knygas, kurias tikrai suprasi ir kurios pernelyg neišvargins tavo proto. D‘Avenia romanas – tai tarsi „Alchemikas“ šešiolikmečiams. Šiek tiek filosofiška, šiek tiek gyvenimiška, balta kaip pienas, raudona kaip kraujas…

Benedicte Meyer Kroneberg

Niekas negirdės, kaip tylu

Aš esu Hana. Turiu tris mamas. Varna man patinka labiau nei Nakties paukštė. Mudvi su Varna turime daug paslapčių. Nakties paukštė – tokia tyli. Namuose būna itin tylu, kai pasirodo ji. Viskas sustoja. Lempos šviečia blankiau. Krosnelės atšąla. Viskas nuščiūva. Nakties paukštė sėdi savo miegamajame. Užuolaidos
užtrauktos, langai uždaryti – eidama matau tai iš toli ir suprantu, kad viduje Nakties paukštė. [...]
Varna mirkčioja, meta skubų žvilgsnį ten, šen, bet akies kamputyje tūno juokas, kuris man patinka. „Paika mergužėle, – sako Varna, – šokėjėle, paika mergužėle, eikš, pašoksim.“ Tą ir darome, nors jau vėlu ir man laikas miegoti, Varna sako, kad tai
nieko bloga. „Negalime visą laiką būti protingos, reikia šiek tiek pagyventi, paika mergužėle, šokėjėle, tai mūsų paslaptis, ar ne?“ – klausia Varna. Mes su Varna turime daug paslapčių.

Bet labiausiai Hanai patinka mama. Ramus mamos balsas, kai ji sėdi prie žiedimo rato, mama, kuri mėgsta mišką ir viską, kas auga. Hana blaškosi tarp ištikimybės mamai ir tėčio troškimo, kad viskas būtų tvarkinga ir puiku. Savo rūpesčius dėl draugių ji turi laikyti paslaptyje, nes baiminasi, jog nutiks kas negero.
Vėl sutinkame Haną jau suaugusią, kai po mamos mirties ji grįžta į vaikystės namus. Ją persekioja stiprėjantis abejonės jausmas – galų gale abejonė peraugs į poreikį išsiaiškinti viską su tėvu.

Evans, Nicholas (1950-) (Evansas, Nikolas)
Vilkų ratas : romanas / Nicholas Evans ; iš anglų kalbos vertė Renata Valotkienė. – Vilnius : Alma littera, 2009 (Kaunas : Aušra). – 491, [3] p. ; 25 cm. – Orig. antr.: The loop

Į nedidelį miestelį Montanoje atvyksta jauna biologė Helena Ros. Jai patikėta sudėtinga užduotis – apginti į apylinkes atklydusius vilkus ir miestelio gyventojus vienus nuo kitų. Nors vilkai čia paskelbti nykstančiais gyvūnais ir saugomi įstatymo, žmonės pasiryžę bet kokiomis priemonėmis juos išnaikinti. Miestelio gyventojų neapykanta vilkams dar labiau padidėja, kai šie nusitaiko į turtingiausio ir įtakingiausio apylinkių gyventojo – Bako Kolderio – gyvulius.
Bandančiai apsaugoti vilkus Helenai tenka susigrumti ne tik su vietos gyventojų priešiškumu, bet ir su Bako Kolderio – charizmatiško mergišiaus – rezgamomis intrigomis…
Laimė, jai į pagalbą ateina Kolderio sūnus Lukas – prieš tėvą maištaujantis ir jo nemylimas jaunuolis. Tarp dviejų jaunų žmonių užsimezga pavojingas meilės ryšys…

Picoult, Jodi (1966-) (Pikou, Džoudi)
Namų taisyklės : romanas / Jodi Picoult ; iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius : Alma littera, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 553, [2] p. ; 25 cm. – Orig. antr.: House rules

Jodi Picoult romanas „Namų taisyklės“ vėl užgauna pačias jautriausias stygas…
Šįkart tai istorija apie jaunuolį, vaikiną autistą, apie jo kasdienybę, santykius su motina ir broliu, santykį su pasauliu… ir, be jokios abejonės, tai istorija apie meilę – besąlygišką motinos meilę vaikui.
Aštuoniolikmečiui Džeikobui Hantui diagnozuotas smegenų vystymosi sutrikimas –  Aspergerio sindromas. Vaikinas nepaprastai talentingas, tačiau bendravimas su žmonėmis jam sukelia daug sunkumų. Džeikobas dėl savo ligos labai užsisklendęs ir turi savo atskirą, idealiai tvarkingą pasaulį, nors supranta, kad už jo ribų yra ir kitas – platesnis… Džeikobas nori būti toks kaip visi, bet nemoka. Jis nesupranta kitų žmonių mimikos, kūno kalbos, balso intonacijų, poreikių ir poelgių priežasčių. Tad jo socialinių įgūdžių mokytoja Džesė, kurios tikslas padėti Džeikobui atrasti ryšį su pasauliu, jam be galo svarbi. Tačiau…
Kai randamas Džesės lavonas, Aspergerio sindromo simptomai – vengimas žiūrėti į akis, keisti judesiai, nederamas elgesys – policijai tampa kaltės įrodymu. O Džeikobo motinai kyla skaudžiausias klausimas pasaulyje: ar jos sūnus gali nužudyti žmogų?
Jodi Picoult romane „Namų taisyklės“ jautriai paliečia neurologinio raidos sutrikimo – autizmo – problemą. Autistas – koks tai žmogus, su kokiomis problemomis susiduria, kokios visuomenės reakcijos sulaukia jis ir jo artimieji, gyvendami šalia? Galų gale, kas tai per sutrikimas ir iš kur jis atsiranda?

 

Terapija

 Knyga, iš pirmosios vietos išstūmusi „Da Vinčio kodą“!

Dvylikametė Josi serga mįslinga liga. Mergaitės tėvas, garsus psichiatras Viktoras Larencas, ieško gydytojo, kuris galėtų padėti mylimai dukrelei. Vieną dieną Josi dingsta daktaro Grolkės klinikoje, kol tėtis laukia vestibiulyje. Tačiau ir registratorė, ir pats daktaras teigia mergaitės nematę...

Po ketverių metų palūžęs tėvas apsigyvena atokiame vasarnamyje. Čia jį aplanko žavi nepažįstama moteris, kurią kankina haliucinacijos – ji be perstojo regi mažą mergaitę Šarlotę. O šios gyvenimas taip primena Josi...  Viktoras su nepažįstamąja pradeda psichoterapijos seansus. Jie pamažu virsta dramatišku tardymu...

Sebastiano Fitzeko romanas 2006-aisiais buvo skaitomiausia knyga Vokietijoje, iš pirmosios vietos išstūmusi net „Da Vinčio kodą“.

 

Aklumas

Neskaitykite šios knygos vienumoje

Neskaitykite tamsoje

Bet būtinai perskaitykite

Mažutis Pietų miestelis paralyžiuojamas, kai randama nužudyta jauna koledžo dėstytoja. Tokio pasibaisėtino nusikaltimo miestelio pediatrė ir koronerė Sara Linton dar nėra regėjusi – bet tik atlikus skrodimą iš tikrųjų paaiškėja, koks sumanus ir siaubingas yra žudikas.

Buvęs Saros vyras – policijos viršininkas Džefris Toliveris – vaikosi nesugaunamąjį nusikaltėlį, o Lena Adams – aukos sesuo ir vienintelė moteris detektyvė apygardoje – prisiekia asmeniškai atkeršyti. Tačiau kai makabriškai nukryžiuojama antra vietos moteris, pasitvirtina didžiausios jų baimės: tarp jų siaučia maniakas. Surasti žudiką gali padėti tik Sara. Jos praeityje glūdinti paslaptis turi nuplėšti gudraus psichopato kaukę... arba pražudyti ją pačią.

„Iš kojų verčiantis romanas... Tik perskaitykit pirmąjį skyrių, ir pamatysit, nebegalėsit atsiplėšti.“ (Rocky Mountain News, Denveris)

Tai tiek naujienų apie knygas :)...

Nauji kino filmai VERTA PAMATYTI...

Nors orai jau atšilo, bet kartais visgi norisi pailsėti ir laisvalaikį praleisti žiūrint gerą filmą štai keletas naujienų :

Nakties šešėliai (Dark Shadows)

Pagal mistinį TV serialą “Nakties šešėliai” išmarginta gotikinė komedija prasideda XVIII amžiaus Amerikoje, kur iš Anglijos kilęs turtingas donžuanas Barnabas suvilioja gražuolę Andželiką ir sudaužo jos širdį, nenutuokdamas, kad kerinčioji blondinė yra visagalė burtininkė. Keršydama už išdavystę ji paverčia nedorėlį vampyru ir palaidoja gyvą.

Po poros šimtų metų nemirtingasis tamsos riteris išbalusiu veidu, įdubusiomis akimis ir nekirptais nagais išsikrapšto iš patogaus karsto ir atsiduria jam nepažįstamuose 1980-uosiuose… Pasirodo, kadaise Barnabo sukauptus turtus vėjais paleisti baigia nerūpestingai gyvenantys artimieji jo giminaičiai ir paveldėtojai. Barnabas pasiryžta atstatyti kadaise buvusią šeimos šlovę ir atkeršyti jį amžinoms naktinėms klajonėms pasmerkusiai žavingjai Andželikai.

Johnny Deppas “Karibų piratuose” uždirba milijoninius honorarus ir kaupia populiarumo dividentus, o Timo Burtono neatpasakojamo vizualumo fantazijose atranda savo tikrą aktorinį pašaukimą ir eksperimentuoja nerealiausiais įvaizdžiais. Filmuose “Edvardas Žirkliarankis”, “Edas Vudas”, “Raitelis be galvos”, “Čarlis ir šokolado fabrikas”, “Svynis Todas”, “Numirėlio nuotaka”, “Alisa stebuklų šalyje” matėme ir girdėjome vis kitonišką Johnny. Jis tęsia ilgametį bendradarbiavimą su režisieriumi, padedančiu atsiskleisti naują veidą, formuluojančiu vis sudėtingesnes užduotis ir realizuojančiu genialiausias fantazijas.

T. Burtono unikalūs kino reginiai pasižymi ypatingu vizualiu stiliumi, išmintingai apgalvota ir kerinčia atmosfera, neregėto dizaino garderobu, keisto sukirpimo personažais, o “Nakties šešėliuose” prie visų gėrybių dar prisideda manieringas absurdiškas humoras, mirtišių meilės romantika, paslaptinga mistika ir muilo operų drama. Režisierius stengėsi nepaslysti iki griežtesnio amžiaus cenzo, todėl surengė atsargaus ir ironiško baisumo fiestą be smurto. Gavosi vampiriada ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Su populiariais aktoriais (Eva Green, Michelle Pfeiffer) netikėtose transformacijose ir su garsių rokerių siurprizais (Alice’as Cooperis).

Režisierius: Tim Burton
Scenarijus: Dan Curtis
Muzika: Danny Elfman
Vaidina: Johnny Depp, Helena Bonham Carter, Eva Green, Michelle Pfeiffer, Chloe Moretz ir kt.

Kino teatruose nuo: 2012.05.11

Šėtonas manyje (The Devil Inside)

Kai jai tebuvo aštuoneri, jos mama nužudė tris žmones. Izabela Rosi (akt. Fernanda Andrade) visą gyvenimą tikėjo, jog tai tebuvo nelaimingas atsitikimas, priepuolio metu įvykdytas jos išprotėjusios mamos (akt. Suzan Crowley).

Tačiau išaušta diena, kuomet Izabela sužino, jog paslaptingosios žmogžudystės buvo įvykdytos egzorcizmo apeigų metu. Jauna mergina užsibrėžia tikslą išsiaiškinti tiesą ir neria į paslaptingą bažnytinių apeigų ir apsėstųjų liūną. Subūrusi dokumentalistų filmavimo grupę moteris keliauja į Italiją, kur tampa ištisos virtinės egzorcizmo apeigų dalyve. Pasirodo, rasti siūlo galą nėra taip lengva kaip atrodė iš pat pradžių…

Šiurpą keliančios egzorcizmo apeigos, kraują stingantys įvykiai ir praeities mįslė, kurią Izabela pasiryžusi išnarplioti… Šį itin tikrovišką filmą žiūrėti gali tik patys drąsiausi.

Rež.: William Brent Bell („Išgyvenk“)

Vaidina:

Fernanda Andrade („Meilės vardu. Artūro Sandovalo istorija“),

Simon Quarterman („Midsomerio žmogžudystės. Elektrinė vendeta“, „Viktorija ir Albertas“),

Evan Helmuth („Ponas Vudkokas“, „Aistringas pomėgis“, „Garfildas“, „Jungtinės Lylando Valstijos“),

Bonnie Morgan („Piranijos 3D“, „Įspėjantis pranešimas“, „Burbuliukas“, „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“),

Brian Johnson („Paskutinis Oro valdovas: Ango legenda“)

Sukurta: JAV
Platintojas: Forum Cinemas UAB
Kino teatruose nuo: 2012.02.17
Trukmė: 1h 24 min
Cenzas: Žiūrovams nuo 16 metų

Profas (Safe)

Režisieriaus Quentino Tarantino filmų prodiuseris Lawrence‘as Benderis („Bulvarinis skaitalas“, „Nužudyti Bilą“ trilogija, „Negarbingi šunsnukiai“ ir kt.) pristato kvapą gniaužiančią istoriją, kurios veiksmas rutuliojasi judriausiame pasaulio mieste – Niujorke.

Pagrindinį vaidmenį įtempto siužeto filme „Profas“ (Safe) sukūrė veiksmo filmų superžvaigždė neprilygstamasis Jasonas Stathamas („Transporteris“, „Adrenalinas“, „Nesunaikinami“).

Dinamišką veiksmo filmą “Profas” režisavo Boazas Yakinas („Prisiminkite „Titanus“), užsirekomendavęs Holivude po juostos „Persijos princas“, kuriai jis parašė scenarijų.

Kompiuterių įsilaužėlių amžiuje vienintelis saugus būdas išsaugoti ypač slaptą informaciją – patalpinti ją nieko apie tai nežinančios moksleivės galvoje. Jei slaptai informacijai iškiltų grėsmė, pakaktų nutaikyti pistoletą į mergaitės galvą. Šūvis – ir informacija ištrinta visiems laikams.

Kinų mafija 12 metų moksleivei Mei įsakė įsiminti ypač slaptą skaičių seką. Mergaitei atkeliavus į Niujorką, nusikaltėlių pasaulyje pasklinda gandas, kad mergaitės galvoje – neįkanuojamos vertės kodas.

Užuodusi tokį grobį, rusų mafija leidžiasi į mergaitės medžioklę. Mei nelieka nieko kita kaip sprukti, tačiau metro stotyje ją pasiveja rusų mafijos smogikai. Mei puola prašyti pagalbos pirmo pasitaikiusio žmogaus – Luko (Jasonas Stathamas).

Lukas – buvęs elitinių policijos pajėgų agentas. Vyras neseniai neteko šeimos ir gyvenimas jam nebeturi prasmės. Jis atėjo į metro, ketindamas pulti po traukiniu. Tačiau Mei pagalbos prašymui jis nelieka abejingas.

Išaiškėja, kad mergaitę persekioja ne tik rusai bei kinų mafija, bet ir korumpuoti Niujorko policininkai.

Vos per vieną parą Lukas apvers visą Niujorką aukštyn kojomis, kad išgelbėtų mergaitės gyvybę… Ir galbūt jam pavyks susigražinti savo gyvenimą.

Režisierius: Boazas Yakinas („Prisiminkite „Titanus”)
Vaidina: Jasonas Stathamas („Transporterio” trilogija, „Adrenalinas”, „Nesunaikinami”), Chrisas Sarandonas („Žiauriai baisi naktis 3D”), Robertas Johnas Burke’as („Labanakt ir sėkmės”), Jamesas Hongas („Bėgantis skustuvo ašmenimis”) ir kiti.
Kino teatruose nuo: 2012-05-11

Tai reiškia karą (This Means War)

Jeigu manėte, kad tarpusavyje konkuruoja tik moterys – klystate! Šioje juostoje išvysite ką vyrai gali padaryti dėl moters. Vyrų konkurencija – galingas ginklas! Ne veltui sakoma, kad nėra padėties be išeities – du iki ausų įsimylėję vyrukai ketina žūtbūt iš savo kelio pašalinti nereikalingą konkurentą.

Du geriausi draugai duoną užsidirba šnipinėdami. Tačiau vieną dieną slaptųjų agentų pasaulis apsiverčia – vyrukai įsimyli vieną ir tą pačią moterį (akt. Reese Witherspoon), tačiau nei vienas neketina užleisti kelio draugui. Bręsta viską savo kelyje naikinantis konfliktas, kurio pasekmės – nenuspėjamos.

Grandiozinė kova dėl moters du bičiulius įvelia į beveik tarptautinį konfliktą, o beprotiškai vyrukų fantazijai ir šėlionėms – tiesiog nėra ribų. Užkariauti šią moterį – kiekvieno pagrindinis tikslas. Kare kaip kare – visos priemonės pateisinamos. O kai karas vyksta dėl gražios moters – tuomet čia išvis nėra jokių taisyklių!

Rež.: McG. („Terminatorius: Išsigelbėjimas“, „Mes – viena komanda“, „Griausmingieji Čarlio angelai“, „Čarlio angelai“)

Vaidina:

Reese Witherspoon („Vanduo drambliams“, „Iš kur tu žinai?“, „Monstrai prieš ateivius“, „Ketverios Kalėdos“, „Pagrobti ir perduoti“, „Penelopė“, „Jei tai būtų tiesa…“, „Ties jausmų riba“, „Tuštybių mugė“, „Užsispyrusi blondinė 1 – 2“, „Mergina iš Alabamos“, „Šėtoniškasis Nikis“, „Amerikos psichopatas“, „Erotiniai žaidimai“),

Til Schweiger („Negarbingi šunsnukiai“, „Raudonasis Baronas“, „Kur Fredas?“, „Vienintelis kelias“, „Vyras už pinigus 2: žigolo Europoje“, „Basomis per grindinį“, „Karalius Artūras“, „Povandeninis kalėjimas“, „Kapų plėšikė Lara Kroft: gyvybės lopšys“, „Lenktynininkas“, „Sukeisti žudikai“, „Beldžiant į dangaus vartus“),

Tom Hardy („Pradžia“, „Rokenrola“, „Potvynis“, „Marija Antuanetė“, „Skaisčioji karalienė“, „Pabėgimas iš Koldico pilies“, „Visi taškai ant i“, „Juodojo vanago žūtis“),

Chris Pine („Nevaldoma grėsmė“, „Žvaigždžių kelias“, „Tokia jau mano dalia“, „Rūkstantys tūzai“, „Aklas pasimatymas“, „Princesės dienoraštis 2: Karališkosios sužadėtuvės“),

Chelsea Handler („Op“)

Sukurta: JAV
Platintojas: Forum Cinemas UAB
Kino teatruose nuo: 2012.02.17
Trukmė: 1h 38 min

Legendinių gražuolių įvaizdis ir makiažo subtilybės

Pramogų pasaulio industrija visais laikais formavo moters grožio sampratą, o kiekvienas istorinis laikotarpis turėjo savo idealus. Platininės garbanos, raudonos lūpos, porcelianinė oda, išraiškingos akys po ilgomis blakstienomis – klasika tapę grožio akcentai kopijuojami iki šių dienų.

Marilyn Monroe

Garsioji kino dievaitė tituluojama XX a. grožio ikona, seksualumo ir moteriškumo simboliu. Aktorės legenda pasmerkta gyvuoti amžinai – skandalinga gyvenimo istorija ir išskirtinė išvaizda skatina kopijuoti garsiausios visų laikų platininės blondinės įvaizdį. Nuo 1946 m. M. Monroe glaudžiai bendradarbiavo su vizažistu Allan Snyder, kuris sukūrė žymiausius ir labiausiai atpažįstamus jos įvaizdžius filmuose. Jis aktorę grimavo ir per jos laidotuves.

Marilyn tikrai žinojo, kaip akcentuoti gražiausius savo bruožus. Taigi kaip perteikti klasikinio aktorės makiažo akcentus?

ODA padengiama kremine pudra ir užfiksuojama biria. Veidas modeliuojamas siekiant susiaurinti apatinę veido dalį ir paplatinti viršutinę: tamsinamos skruostikaulių duobutės, smilkiniai, smakro apačia ir kaklas; šviesesnės kreminės pudros paskirstoma aplink nosį, virš skruostikaulių, po antakiu, kaktos centre, po akimis, ties vidiniais akių kampučiais.

Rožinės ar koralų spalvos skaistalais perbraukiami skruostikauliai.

ANTAKAI paryškinami rudu pieštuku, suformuojant išraiškingą antakio kampą.

AKYS. Baltos spalvos akių šešėliais padengiamas vokas nuo pat blakstienų linijos iki antakio. Į voko raukšlę įvedamas švelniai rudos spalvos šešėlis. Skystu juodu akių apvadu brėžiama linija nuo vidinio akies kampo iki išorinio, išoriniame kampe pratęsiant tolyn ir į viršų. Apatinė blakstienų linija ryškinama juodu pieštuku, brėžiant nuo akies vidurio iki išorinio krašto, šiek tiek pakreipiant liniją žemyn (sukuriant nuo apatinių blakstienų krintančio šešėlio įspūdį). Tarp viršutinės ir apatinės linijų išoriniame akies kampe paliekamas tarpelis, kuris paryškinamas baltu pieštuku.

Blakstienos pariečiamos, išoriniuose akių kampučiuose klijuojamos dirbtinės, tepami keli juodo tušo sluoksniai.

LŪPOS. Manoma, kad M. Monroe vienu metu naudojo penkis skirtingų atspalvių raudonus lūpų dažus (veikiausiai tai buvo GUERLAINS „Rouge Diabolique“). Iš pradžių lūpos apvedamos tamsiai raudonu lūpų pieštuku, ties „kupidono lanku“ šiek tiek „išeinant“ virš natūralios lūpų linijos. Trys skirtingų atspalvių lūpų dažų sluoksniai padengiami lūpų teptuku. Kad lūpos atrodytų putlios ir geidulingos, tamsesnių tonų lūpų dažai tepami lūpų išorėje, o šviesesni – viduryje. Virš viršutinės lūpos linkio brėžiama baltu akių pieštuku. Kad lūpos įgautų dar daugiau apimties ir atspindėtų šviesą, ties jų viduriu šiek tiek užtepama balto kreminės konsistencijos blizgesio. Išoriniai lūpų kraštai paliekami tamsūs. Galiausiai užtepamas sluoksnis skaidraus lūpų blizgesio.

Paskutinis makiažo akcentas – apgamėlis virš lūpos. Jis suformuojamas juodu akių pieštuku ir užfiksuojamas biria pudra.

Audrey Hepburn

1961 m. ekranuose pasirodžiusi režisieriaus Blake Edwards juosta „Pusryčiai pas Tifanį“ tapo kino klasika, o pagrindinį vaidmenį sukūrusi Audrey Hepburn – stilingumo, rafinuotumo ir elegancijos simboliu. Aktorės makiažą kūrė Wally Westmore, garsus Holivudo vizažistas. Pagrindiniai įvaizdžio akcentai – jaunatviška, skaisti ir švytinti oda, išraiškingos migdolo formos akys, ilgos dirbtinės blakstienos ir gana platūs natūralios formos antakiai.

ODA. Veidas padengiamas šviesaus atspalvio skysta pudra, kuri fiksuojama biria. Skruostikaulių obuoliukai perbraukiami švelniai rožiniais skaistalais.

ANTAKAI suformuojami rudu pieštuku: pradžia kvadratiška, vidurys – gana storas ir tankus, o pabaiga – subtiliai nusmailinta.

AKYS. Vokas iki antakio padengiamas vanilės spalvos šešėliu. Viršutinio voko raukšlė nuo išorinio akies krašto vidinio link patamsinama rudu šešėliu (porą tonų tamsesniu nei odos spalva). Skystu juodu akių apvadu brėžiama pagal viršutines blakstienas, liniją pratęsiant ir kilstelint išoriniame akies kampe. Linija ties akies viduriu turėtų būti šiek tiek storesnė. Juodu akių pieštuku užpildomi tarpeliai tarp viršutinių blakstienų ir nubrėžtos linijos.

Klijuojamos dirbtinės blakstienos. Storu juodo tušo sluoksniu padažomos viršutinės, šiek tiek paryškinamos ir apatinės blakstienos.

LŪPOS apvedamos natūralios spalvos pieštuku, brėžiant šiek tiek virš viršutinės ir apatinės lūpų kontūrų, padengiamos tamsios persikų spalvos lūpų dažais. Filmo gražuolė nenaudojo lūpų blizgesio, ji rinkosi matinius lūpų dažus, ypač tinkamus rafinuotam įvaizdžiui.

Nerūpestingos, seksualios, įnoringos, bet kartu ir gležnos moters įvaizdį užbaigia perlų vėrinys, legendinė trumpa juoda suknelė, kaštoniniai plaukai su šviesesnės spalvos sruogomis, dideli juodi akiniai.

Marlene Dietrich

1930-ųjų Holivudo žvaigždė Marlene Dietrich sulaukė pasaulinio pripažinimo, tapo savo laikotarpio simboliu. Klasikinis jos makiažas kuriamas pagal šią schemą.

ODA. Siekiant išgauti matinės nepriekaištingos odos efektą, kreminė pudra gausiai užfiksuojama biria. Tamsesne pudra veidas modeliuojamas ties skruostų įduba ir smilkinių link, šviesesne – ties iškiliausiu skruostikaulio tašku, po antakiu ir ties vidiniu akies kampu.

ANTAKIAI Marlene veide įsimintiniausi – aukštai iškelti, ypač ploni, lanko formos. Aktorė juos skusdavo ir nubrėždavo pieštuku virš natūralios antakių linijos. Natūralius antakius galima paslėpti antakių vašku ir kremine pudra, viską užfiksuoti biria. Virš natūralaus antakio rudu antakių pieštuku nubrėžiama plona lenkta linija.

AKYS. Vokai padengiami pilku ar rudu vidutinio tamsumo šešėliu, tamsesnio tono pilka spalva paryškinama voko raukšlė (pradedant nuo išorės ir paskirstant nosies link). Viršutinių blakstienų linija paryškinama skystu juodu akių apvadu, linija užfiksuojama juodais šešėliais.

Viršutinės blakstienos pariečiamos, priklijuojamos dirbtinės blakstienos. Jos padengiamos storu juodo tušo sluoksniu. Apatinės blakstienos paliekamos nedažytos, tačiau vidinė apatinių blakstienų linija paryškinama baltu pieštuku. Tai sukuria didelių, atvirų akių įspūdį.

LŪPOS apvedamos tamsiai raudonu lūpų pieštuku (linija brėžiama virš viršutinės lūpos) ir užpildomos – padengiamos tamsiai raudonos spalvos lūpų dažais. Apatinės lūpos centre užtepama skaidraus lūpų blizgesio.

Elizabeth Taylor

Elizabeth stulbinamas tamsių banguotų plaukų ir porcelianinės odos kontrastas, violetinės spalvos akys, putlios raudonos lūpos sukuria nekaltą, bet taip pat ir geidulingą įvaizdį.

ODA. Visi odos trūkumai koreguojami kremine pudra, kuri užfiksuojama biria. Skruostikauliai tik šiek tiek perbraukiami švelniai rožiniais skaistalais.

ANTAKIAI. Siekiant panašumo į Elizabeth antakius (jie buvo natūraliai tankūs, grakštūs, sodrios spalvos), antakio pradžia kuriama užapvalinto kvadrato formos, vidurys – išlenktas, o pabaiga – smailėjanti. Antakiai formuojami tamsiai rudu antakių pieštuku, antakių pudra ar šešėliais. Natūralus antakis pastorinamas „išeinant“ virš viršutinės natūralios antakio linijos.

AKYS. 1950-ųjų klasika – skystas juodas akių apvadas ir gausus juodo tušo sluoksnis. Taip savo žymiąsias violetines akis su dviem blakstienų eilėmis ryškino ir Holivudo gražuolė. Kreminiais tamsiai rudos metalo spalvos šešėliais padengiamas viršutinis vokas, šiek tiek ir po akimi. Juodu skystu akių apvadu brėžiama gana stora linija išilgai viršutinių blakstienų, šiek tiek ją pratęsiant už išorinio akies krašto. Plonytė linija nubrėžiama ir po apatinėmis blakstienomis.

Viršutinės blakstienos pariečiamos, priklijuojamos dirbtinės blakstienos. Viršutinės ir apatinės blakstienos nudažomos dviem juodo tušo sluoksniais.

LŪPOS apvedamos ir užpildomos raudonos spalvos lūpų kontūriniu pieštuku, koreguojant natūralią lūpų formą (aktorės lūpos buvo apvalios ir putlios, širdelės formos). Lūpos padengiamos raudonos spalvos lūpų dažais.

Štai neužmirštamas dramatiškas, bet kartu natūralus įvaizdis.

Brigitte Bardot

Prancūzų aktorė, buvęs modelis ir dainininkė Brigitte Bardot – 1960-ųjų sekso simbolis. Aktorės įtaka grožio ir mados industrijai – milžiniška. Sutaršytų ilgų, stambiomis bangomis krintančių šviesių plaukų šukuosena ir „katės akys“ sužavėjo visą pasaulį.

ODA. Kremine pudra paslepiami visi veido odos trūkumai, papudruojama biria pudra. Persikinės spalvos skaistalais perbraukiami skruostikauliai.

ANTAKIAI paliekami neryškūs (aktorės antakiai buvo šviesūs, dailios formos), dėmesys sutelkiamas į akis.

AKYS. Neutralios spalvos šešėliu padengiamas visas vokas iki antakio. Po antakiu užtepamas šviesesnės spalvos šešėlis. Juodos ar pilkos spalvos šešėliai tepami iki voko raukšlės. Svarbiausias Brigitte Bardot makiažo akcentas – „katės akys“. Skystu juodu apvadu brėžiama nuo vidinio akies krašto išorinio link, kuo arčiau blakstienų linijos. Pasiekus išorinį akies kampą, linija pratęsiama ir kilstelima į viršų. Linija turi pasibaigti plona smailėjančia „plunksnele“. Mėgdžiojant B. Bardot, liniją gali prireikti storinti keletą kartų. Apatinių blakstienų linija paryškinama juodu pieštuku, viršutinė ir apatinė linijos sujungiamos išoriniame akies kampe.

Kuriant „katės akių“ įvaizdį, priklijuojamos dirbtinės blakstienos (turėtų būti ilgesnės ties išoriniu akies kampu). Viršutinės ir apatinės blakstienos paryškinamos juodo tušo sluoksniu.

LŪPOS apvedamos kūno spalvos lūpų pieštuku ir padengiamos kūno spalvos ar kūno spalvos su rožiniu, abrikoso ar persiko atspalviu matiniais lūpų dažais.

Praėjusio amžiaus legendinių asmenybių įvaizdžiai ir dabar įkvepia viso pasaulio makiažo kūrėjus, dizainerius, menininkus. Makiažo subtilybės aktualios tiek vizažo meistrams, tiek jų klientėms. Juk taip smagu ypatinga proga įkūnyti seksualiąją Marilyn Monroe...

Straipsnis iš :

http://www.grozionamai.lt